Sura 27 An-Naml, ajat 7 – 12

  1. إِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِأَهْلِهِ إِنِّي آنَسْتُ نَارًا سَآتِيكُمْ مِنْهَا بِخَبَرٍ أَوْ آتِيكُمْ بِشِهَابٍ قَبَسٍ لَعَلَّكُمْ تَصْطَلُونَ

    (Atminkite) kai Mūsa (Mozė) sakė savo šeimai: „Iš tiesų, aš mačiau ugnį. Aš atnešiu jums iš ten kokių nors žinių arba aš atnešiu jums degantį fakelą, kad jūs susišildytumėte.“

    27:7

  2. فَلَمَّا جَاءَهَا نُودِيَ أَنْ بُورِكَ مَنْ فِي النَّارِ وَمَنْ حَوْلَهَا وَسُبْحَانَ اللَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ

    Tačiau kai jis atėjo prie jos, buvo pašauktas: „Palaimintas yra tas, kas yra ugnyje, ir kas yra aplink ją! Ir lai būna pašlovintas Allahas, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpats.

    27:8

  3. يَا مُوسَىٰ إِنَّهُ أَنَا اللَّهُ الْعَزِيزُ الْحَكِيمُ

    „Mūsa (Moze), iš tiesų, tai esu Aš, Allahas, Visa Galingas, Visa Išmintingas.

    27:9

  4. وَأَلْقِ عَصَاكَ ۚ فَلَمَّا رَآهَا تَهْتَزُّ كَأَنَّهَا جَانٌّ وَلَّىٰ مُدْبِرًا وَلَمْ يُعَقِّبْ ۚ يَا مُوسَىٰ لَا تَخَفْ إِنِّي لَا يَخَافُ لَدَيَّ الْمُرْسَلُونَ

    Ir mesk žemyn savo lazdą!“ Tačiau kai jis pamatė ją judančią lyg ji būtų buvus gyvatė, jis nusigręžė bėgti, ir nebežiūrėjo. (Buvo tarta:) „Mūsa (Moze), nebijok – iš tiesų Pasiuntiniai nesibaimina Mano akistatoje.

    27:10

  5. إِلَّا مَنْ ظَلَمَ ثُمَّ بَدَّلَ حُسْنًا بَعْدَ سُوءٍ فَإِنِّي غَفُورٌ رَحِيمٌ

    „Išskyrus tą, kuris elgėsi blogai ir po to blogį pakeitė į gėrį. Tada tikrai, Aš esu Visada Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

    27:11

  6. وَأَدْخِلْ يَدَكَ فِي جَيْبِكَ تَخْرُجْ بَيْضَاءَ مِنْ غَيْرِ سُوءٍ ۖ فِي تِسْعِ آيَاتٍ إِلَىٰ فِرْعَوْنَ وَقَوْمِهِ ۚ إِنَّهُمْ كَانُوا قَوْمًا فَاسِقِينَ

    Ir padėk savo ranką į savo užantį, ji taps balta be jokios žalos. (Tai yra) iš devynių ženklų (kuriuos tu nuneši) Firaunui (Faraonui) ir jo žmonėms. Iš tiesų, jie yra žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

    27:12

Vertimas: Rowwad vertimų centras