Sura 27 An-Naml, ajat 36 – 37

1. فَلَمَّا جَاءَ سُلَيْمَانَ قَالَ أَتُمِدُّونَنِ بِمَالٍ فَمَا آتَانِيَ اللَّهُ خَيْرٌ مِمَّا آتَاكُمْ بَلْ أَنْتُمْ بِهَدِيَّتِكُمْ تَفْرَحُونَ

   Taigi kai (pasiuntiniai su dovana) atvyko pas Suleimaną (Saliamoną), jis tarė: „Ar jūs padėsite man turte? Tai, ką Allahas suteikė man, yra geriau nei tai, ką Jis suteikė jums. Ne, jūs turėkite garbę savo dovanoje!“

   27:36

2. ارْجِعْ إِلَيْهِمْ فَلَنَأْتِيَنَّهُمْ بِجُنُودٍ لَا قِبَلَ لَهُمْ بِهَا وَلَنُخْرِجَنَّهُمْ مِنْهَا أَذِلَّةً وَهُمْ صَاغِرُونَ

   [Tada Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamonas</inline-comment> tarė jos pasiuntinių, atnešusiųjų dovaną, vyriausiajam]: „Grįžk pas juos. Mes tikrai ateisime pas juos su kariuomenėmis, kurioms jie negali pasipriešinti, ir mes išvarysime juos iš ten su gėda, ir jie bus pažeminti.“

   27:37

Vertimas: Rowwad vertimų centras