Sura 27 An-Naml, ajat 32 – 37
-
قَالَتْ يَا أَيُّهَا الْمَلَأُ أَفْتُونِي فِي أَمْرِي مَا كُنْتُ قَاطِعَةً أَمْرًا حَتَّىٰ تَشْهَدُونِ
Ji tarė: „Vyresnieji, patarkite man (šiame) mano reikale. Aš nespręsiu nieko, kol jūs būsite su manimi (ir pateiksite man savo nuomones).“
27:32 -
قَالُوا نَحْنُ أُولُو قُوَّةٍ وَأُولُو بَأْسٍ شَدِيدٍ وَالْأَمْرُ إِلَيْكِ فَانْظُرِي مَاذَا تَأْمُرِينَ
Jie tarė: „Mes turime didelę galią ir didelį pajėgumą karui, tačiau tai tu turi įsakyti: taigi apmąstyk, ką įsakysi.“
27:33 -
قَالَتْ إِنَّ الْمُلُوكَ إِذَا دَخَلُوا قَرْيَةً أَفْسَدُوهَا وَجَعَلُوا أَعِزَّةَ أَهْلِهَا أَذِلَّةً ۖ وَكَذَٰلِكَ يَفْعَلُونَ
Ji tarė: „Iš tiesų karaliai, kai jie įžengia į miestą (šalį), išgrobia jį ir padaro kilniausius jo žmones žemiausiais. Ir tai jie daro.
27:34 -
وَإِنِّي مُرْسِلَةٌ إِلَيْهِمْ بِهَدِيَّةٍ فَنَاظِرَةٌ بِمَ يَرْجِعُ الْمُرْسَلُونَ
Tačiau iš tiesų, aš ketinu nusiųsti jam dovaną, ir pažiūrėti su kokiu (atsakymu) pasiuntinys grįš.“
27:35 -
فَلَمَّا جَاءَ سُلَيْمَانَ قَالَ أَتُمِدُّونَنِ بِمَالٍ فَمَا آتَانِيَ اللَّهُ خَيْرٌ مِمَّا آتَاكُمْ بَلْ أَنْتُمْ بِهَدِيَّتِكُمْ تَفْرَحُونَ
Taigi kai (pasiuntiniai su dovana) atvyko pas Suleimaną (Saliamoną), jis tarė: „Ar jūs padėsite man turte? Tai, ką Allahas suteikė man, yra geriau nei tai, ką Jis suteikė jums. Ne, jūs turėkite garbę savo dovanoje!“
27:36 -
ارْجِعْ إِلَيْهِمْ فَلَنَأْتِيَنَّهُمْ بِجُنُودٍ لَا قِبَلَ لَهُمْ بِهَا وَلَنُخْرِجَنَّهُمْ مِنْهَا أَذِلَّةً وَهُمْ صَاغِرُونَ
[Tada Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamonas</inline-comment> tarė jos pasiuntinių, atnešusiųjų dovaną, vyriausiajam]: „Grįžk pas juos. Mes tikrai ateisime pas juos su kariuomenėmis, kurioms jie negali pasipriešinti, ir mes išvarysime juos iš ten su gėda, ir jie bus pažeminti.“
27:37
Vertimas: Rowwad vertimų centras