Sura 27 An-Naml, ajat 17 – 19

1. وَحُشِرَ لِسُلَيْمَانَ جُنُودُهُ مِنَ الْجِنِّ وَالْإِنْسِ وَالطَّيْرِ فَهُمْ يُوزَعُونَ

   Ir štai susirinko priešais Suleimaną (Saliamoną) jo džinų ir žmonių kariuomenės, ir paukščiai, ir jie visi buvo sustatyti mūšio rikiuote (žygiavo priekin).

   27:17

2. حَتَّىٰ إِذَا أَتَوْا عَلَىٰ وَادِ النَّمْلِ قَالَتْ نَمْلَةٌ يَا أَيُّهَا النَّمْلُ ادْخُلُوا مَسَاكِنَكُمْ لَا يَحْطِمَنَّكُمْ سُلَيْمَانُ وَجُنُودُهُ وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ

   Kol, jiems atvykus į skruzdėlių slėnį, viena iš skruzdžių tarė: „Skruzdės, įženkite į savo buveines, kad Suleimanas (Saliamonas) ir jo kariuomenės nesutraiškytų jūsų,to nesuvokiant.“

   27:18

3. فَتَبَسَّمَ ضَاحِكًا مِنْ قَوْلِهَا وَقَالَ رَبِّ أَوْزِعْنِي أَنْ أَشْكُرَ نِعْمَتَكَ الَّتِي أَنْعَمْتَ عَلَيَّ وَعَلَىٰ وَالِدَيَّ وَأَنْ أَعْمَلَ صَالِحًا تَرْضَاهُ وَأَدْخِلْنِي بِرَحْمَتِكَ فِي عِبَادِكَ الصَّالِحِينَ

   Taigi jis [Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamos</inline-comment>] nusišypsojo, patenkintas jos kalba, ir tarė: „Mano Viešpaties, suteik man galią ir gebėjimą, kad aš būčiau dėkingas už Tavo Malones, kurias Tu suteikei man ir mano tėvams, ir kad aš daryčiau teisingus gerus darbus, kurie patenkintų Tave, ir priimk mane Savo Gailesntingumu tarp Savo teisingųjų vergų.“

   27:19

Vertimas: Rowwad vertimų centras