Sura 27 An-Naml, ajat 15 – 44

وَلَقَدْ آتَيْنَا دَاوُودَ وَسُلَيْمَانَ عِلْمًا ۖ وَقَالَا الْحَمْدُ لِلَّهِ الَّذِي فَضَّلَنَا عَلَىٰ كَثِيرٍ مِنْ عِبَادِهِ الْمُؤْمِنِينَ

Ir iš tiesų Mes suteikėme žinojimą Davūdui (Dovydui) ir Suleimanui (Saliamonui) ir jie abu sakė: „Visa šlovė ir padėka Allahui, Kuris iškėlė mus virš daugybės Savo tikinčių vergų!”
27:15
وَوَرِثَ سُلَيْمَانُ دَاوُودَ ۖ وَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ عُلِّمْنَا مَنْطِقَ الطَّيْرِ وَأُوتِينَا مِنْ كُلِّ شَيْءٍ ۖ إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ الْفَضْلُ الْمُبِينُ

Ir Suleimanas (Saliamonas) paveldėjo Davūdo (Dovydo) žinojimą. Jis sakė: „Žmonės, mes buvome išmokyti paukščių kalbos, ir mums buvo suteikti visi dalykai. Tai iš tiesų yra akivaizdi malonė (iš Allaho).“
27:16
وَحُشِرَ لِسُلَيْمَانَ جُنُودُهُ مِنَ الْجِنِّ وَالْإِنْسِ وَالطَّيْرِ فَهُمْ يُوزَعُونَ

Ir štai susirinko priešais Suleimaną (Saliamoną) jo džinų ir žmonių kariuomenės, ir paukščiai, ir jie visi buvo sustatyti mūšio rikiuote (žygiavo priekin).
27:17
حَتَّىٰ إِذَا أَتَوْا عَلَىٰ وَادِ النَّمْلِ قَالَتْ نَمْلَةٌ يَا أَيُّهَا النَّمْلُ ادْخُلُوا مَسَاكِنَكُمْ لَا يَحْطِمَنَّكُمْ سُلَيْمَانُ وَجُنُودُهُ وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ

Kol, jiems atvykus į skruzdėlių slėnį, viena iš skruzdžių tarė: „Skruzdės, įženkite į savo buveines, kad Suleimanas (Saliamonas) ir jo kariuomenės nesutraiškytų jūsų,to nesuvokiant.“
27:18
فَتَبَسَّمَ ضَاحِكًا مِنْ قَوْلِهَا وَقَالَ رَبِّ أَوْزِعْنِي أَنْ أَشْكُرَ نِعْمَتَكَ الَّتِي أَنْعَمْتَ عَلَيَّ وَعَلَىٰ وَالِدَيَّ وَأَنْ أَعْمَلَ صَالِحًا تَرْضَاهُ وَأَدْخِلْنِي بِرَحْمَتِكَ فِي عِبَادِكَ الصَّالِحِينَ

Taigi jis [Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamos</inline-comment>] nusišypsojo, patenkintas jos kalba, ir tarė: „Mano Viešpaties, suteik man galią ir gebėjimą, kad aš būčiau dėkingas už Tavo Malones, kurias Tu suteikei man ir mano tėvams, ir kad aš daryčiau teisingus gerus darbus, kurie patenkintų Tave, ir priimk mane Savo Gailesntingumu tarp Savo teisingųjų vergų.“
27:19
وَتَفَقَّدَ الطَّيْرَ فَقَالَ مَا لِيَ لَا أَرَى الْهُدْهُدَ أَمْ كَانَ مِنَ الْغَائِبِينَ

Jis apžiūrėjo paukščius ir tarė: „Kas nutiko, kad aš nematau kukučio? Ar jo nėra?“
27:20
لَأُعَذِّبَنَّهُ عَذَابًا شَدِيدًا أَوْ لَأَذْبَحَنَّهُ أَوْ لَيَأْتِيَنِّي بِسُلْطَانٍ مُبِينٍ

Aš tikrai nubausiu jį griežta kančia, arba paskersiu jį, nebent jis pateiks man aiškią priežastį.“
27:21
فَمَكَثَ غَيْرَ بَعِيدٍ فَقَالَ أَحَطْتُ بِمَا لَمْ تُحِطْ بِهِ وَجِئْتُكَ مِنْ سَبَإٍ بِنَبَإٍ يَقِينٍ

Tačiau nepasiliko ilgam. Jis tarė: „Aš nutvėriau (žinojimą apie tai) ko tu nenutvėrei ir aš atvykau pas tave iš Saba (Šėba) su tikromis naujienomis.
27:22
إِنِّي وَجَدْتُ امْرَأَةً تَمْلِكُهُمْ وَأُوتِيَتْ مِنْ كُلِّ شَيْءٍ وَلَهَا عَرْشٌ عَظِيمٌ

Aš radau moterį, valdančią juos, jai buvo suteikti visi dalykai, kuriuos gali turėti bet kurie žemės valdytojai, ir ji turi didžiulį sostą.
27:23
وَجَدْتُهَا وَقَوْمَهَا يَسْجُدُونَ لِلشَّمْسِ مِنْ دُونِ اللَّهِ وَزَيَّنَ لَهُمُ الشَّيْطَانُ أَعْمَالَهُمْ فَصَدَّهُمْ عَنِ السَّبِيلِ فَهُمْ لَا يَهْتَدُونَ

Aš aptikau ją ir jos žmones, garbinančius saulę, vietoj Allaho ir Šaitan (Šėtonas) privertė jų veiksmus atrodyti teisingus jiems, ir užstojo juos nuo (Allaho) Kelio, taigi jie neturi jokio teisingo vedimo.“
27:24
أَلَّا يَسْجُدُوا لِلَّهِ الَّذِي يُخْرِجُ الْخَبْءَ فِي السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ وَيَعْلَمُ مَا تُخْفُونَ وَمَا تُعْلِنُونَ

[Kadangi Šaitan <inline-comment brackets="round">Šėtonas</inline-comment> užstojo juos nuo Allaho Kelio] taigi jie negarbina (nekniumba priešais) Allahą, Kuris išneša į šviesą tai, kas paslėpta danguose ir žemėje, ir žino, ką jūs slepiate, ir ką jūs atskleidžiate.
27:25
اللَّهُ لَا إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ رَبُّ الْعَرْشِ الْعَظِيمِ ۩

Allahas, La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Aukščiausio Sosto Viešpats.
27:26
قَالَ سَنَنْظُرُ أَصَدَقْتَ أَمْ كُنْتَ مِنَ الْكَاذِبِينَ

[Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamonas</inline-comment>] tarė: „Mes pamatysime, ar kalbi tiesą, ar esi (vienas) iš melagių.
27:27
اذْهَبْ بِكِتَابِي هَٰذَا فَأَلْقِهْ إِلَيْهِمْ ثُمَّ تَوَلَّ عَنْهُمْ فَانْظُرْ مَاذَا يَرْجِعُونَ

Eik su šiuo mano laišku ir pristatyk jį jiems, tada atsitrauk nuo jų ir pažiūrėk kokį (atsakymą) jie grąžins.“
27:28
قَالَتْ يَا أَيُّهَا الْمَلَأُ إِنِّي أُلْقِيَ إِلَيَّ كِتَابٌ كَرِيمٌ

Ji tarė: „Vyresnieji, iš tiesų, tai man pristatytas puikus laiškas.
27:29
إِنَّهُ مِنْ سُلَيْمَانَ وَإِنَّهُ بِسْمِ اللَّهِ الرَّحْمَٰنِ الرَّحِيمِ

Iš tiesų jis nuo Suleimano (Saliamono), ir iš tiesų, jame (skaitome): „Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo:
27:30
أَلَّا تَعْلُوا عَلَيَّ وَأْتُونِي مُسْلِمِينَ

„Neišsiaukštinkite priešais mane, tačiau atvykite pas mane kaip musulmonai (tikri tikintieji, kurie paklūsta Allahui pilnu nuolankumu).“
27:31
قَالَتْ يَا أَيُّهَا الْمَلَأُ أَفْتُونِي فِي أَمْرِي مَا كُنْتُ قَاطِعَةً أَمْرًا حَتَّىٰ تَشْهَدُونِ

Ji tarė: „Vyresnieji, patarkite man (šiame) mano reikale. Aš nespręsiu nieko, kol jūs būsite su manimi (ir pateiksite man savo nuomones).“
27:32
قَالُوا نَحْنُ أُولُو قُوَّةٍ وَأُولُو بَأْسٍ شَدِيدٍ وَالْأَمْرُ إِلَيْكِ فَانْظُرِي مَاذَا تَأْمُرِينَ

Jie tarė: „Mes turime didelę galią ir didelį pajėgumą karui, tačiau tai tu turi įsakyti: taigi apmąstyk, ką įsakysi.“
27:33
قَالَتْ إِنَّ الْمُلُوكَ إِذَا دَخَلُوا قَرْيَةً أَفْسَدُوهَا وَجَعَلُوا أَعِزَّةَ أَهْلِهَا أَذِلَّةً ۖ وَكَذَٰلِكَ يَفْعَلُونَ

Ji tarė: „Iš tiesų karaliai, kai jie įžengia į miestą (šalį), išgrobia jį ir padaro kilniausius jo žmones žemiausiais. Ir tai jie daro.
27:34
وَإِنِّي مُرْسِلَةٌ إِلَيْهِمْ بِهَدِيَّةٍ فَنَاظِرَةٌ بِمَ يَرْجِعُ الْمُرْسَلُونَ

Tačiau iš tiesų, aš ketinu nusiųsti jam dovaną, ir pažiūrėti su kokiu (atsakymu) pasiuntinys grįš.“
27:35
فَلَمَّا جَاءَ سُلَيْمَانَ قَالَ أَتُمِدُّونَنِ بِمَالٍ فَمَا آتَانِيَ اللَّهُ خَيْرٌ مِمَّا آتَاكُمْ بَلْ أَنْتُمْ بِهَدِيَّتِكُمْ تَفْرَحُونَ

Taigi kai (pasiuntiniai su dovana) atvyko pas Suleimaną (Saliamoną), jis tarė: „Ar jūs padėsite man turte? Tai, ką Allahas suteikė man, yra geriau nei tai, ką Jis suteikė jums. Ne, jūs turėkite garbę savo dovanoje!“
27:36
ارْجِعْ إِلَيْهِمْ فَلَنَأْتِيَنَّهُمْ بِجُنُودٍ لَا قِبَلَ لَهُمْ بِهَا وَلَنُخْرِجَنَّهُمْ مِنْهَا أَذِلَّةً وَهُمْ صَاغِرُونَ

[Tada Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamonas</inline-comment> tarė jos pasiuntinių, atnešusiųjų dovaną, vyriausiajam]: „Grįžk pas juos. Mes tikrai ateisime pas juos su kariuomenėmis, kurioms jie negali pasipriešinti, ir mes išvarysime juos iš ten su gėda, ir jie bus pažeminti.“
27:37
قَالَ يَا أَيُّهَا الْمَلَأُ أَيُّكُمْ يَأْتِينِي بِعَرْشِهَا قَبْلَ أَنْ يَأْتُونِي مُسْلِمِينَ

Jis tarė: „Vyresnieji, kuris iš jūsų galite atnešti man jos sostą prieš tai, kol jie ateis pas mane, pasiduodantys nuolankiai?“
27:38
قَالَ عِفْرِيتٌ مِنَ الْجِنِّ أَنَا آتِيكَ بِهِ قَبْلَ أَنْ تَقُومَ مِنْ مَقَامِكَ ۖ وَإِنِّي عَلَيْهِ لَقَوِيٌّ أَمِينٌ

Ifrit (stiprusis) iš džinų tarė: „Aš atnešiu jį tau anskčiau nei tu pakilsi iš savo vietos (tarybos). Ir iš tiesų, aš esu tikrai stiprus, ir patikimas tokiam darbui.“
27:39
قَالَ الَّذِي عِنْدَهُ عِلْمٌ مِنَ الْكِتَابِ أَنَا آتِيكَ بِهِ قَبْلَ أَنْ يَرْتَدَّ إِلَيْكَ طَرْفُكَ ۚ فَلَمَّا رَآهُ مُسْتَقِرًّا عِنْدَهُ قَالَ هَٰذَا مِنْ فَضْلِ رَبِّي لِيَبْلُوَنِي أَأَشْكُرُ أَمْ أَكْفُرُ ۖ وَمَنْ شَكَرَ فَإِنَّمَا يَشْكُرُ لِنَفْسِهِ ۖ وَمَنْ كَفَرَ فَإِنَّ رَبِّي غَنِيٌّ كَرِيمٌ

Vienas iš tų, pas kurį buvo Raštų žinios, tarė: „Aš ašnešiu jį tau per akies mirksnį!“ Tada, kai jis [Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamonas</inline-comment>] pamatė jį, pastatytą priešais jį, tarė: „Tai mano Viešpaties Malonė – išbandyti mane, ar aš būsiu dėkingas ar nedėkingas. Ir kas yra dėkingas, iš tiesų, jo dėkingumas yra dėl jo paties (gero), o kas yra nedėkingas, (jis yra nedėkingas tik dėl savo paties blogio). Be abejonės mano Viešpats yra Turtingas (nepriklausomas nuo jokių poreikių), Dosnus.“
27:40
قَالَ نَكِّرُوا لَهَا عَرْشَهَا نَنْظُرْ أَتَهْتَدِي أَمْ تَكُونُ مِنَ الَّذِينَ لَا يَهْتَدُونَ

Jis tarė: „Užmaskuokite jos sostą jai tam, kad pamatytume, ar ji bus teisingai vedama (atpažins savo sostą), ar ji bus iš tų, kurie nevedami.“
27:41
فَلَمَّا جَاءَتْ قِيلَ أَهَٰكَذَا عَرْشُكِ ۖ قَالَتْ كَأَنَّهُ هُوَ ۚ وَأُوتِينَا الْعِلْمَ مِنْ قَبْلِهَا وَكُنَّا مُسْلِمِينَ

Taigi kai ji atvyko, buvo tarta (jai): „Ar tavo sostas kaip šis?“ Ji tarė: „(Jis yra) lyg jis būtų labai panašus.“ Ir [Suleimanas <inline-comment brackets="round">Saliamonas</inline-comment> tarė]: „Žinojimas buvo suteiktas mums anksčiau jos, ir mes buvome priversti paklusti Allahui (islame, kaip musulmonai, anksčiau jos).“
27:42
وَصَدَّهَا مَا كَانَتْ تَعْبُدُ مِنْ دُونِ اللَّهِ ۖ إِنَّهَا كَانَتْ مِنْ قَوْمٍ كَافِرِينَ

Ir tai, ką ji garbindavo šalia Allaho, sulaikė ją (nuo islamo), nes ji buvo iš netikinčiųjų žmonių.
27:43
قِيلَ لَهَا ادْخُلِي الصَّرْحَ ۖ فَلَمَّا رَأَتْهُ حَسِبَتْهُ لُجَّةً وَكَشَفَتْ عَنْ سَاقَيْهَا ۚ قَالَ إِنَّهُ صَرْحٌ مُمَرَّدٌ مِنْ قَوَارِيرَ ۗ قَالَتْ رَبِّ إِنِّي ظَلَمْتُ نَفْسِي وَأَسْلَمْتُ مَعَ سُلَيْمَانَ لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ

Buvo tarta jai: „Įženk į As-Sarh (stiklinį paviršių su vandeniu po juo arba rūmus): tačiau kai ji tai pamatė, ji pagalvojo, kad tai baseinas, ir ji (atsiraitojo drabužius), atidengdama savo kojas. (Suleimanas (Saliamonas)) tarė: „Iš tiesų tai Sarh (stiklinis paviršius su vandeniu po juo arba rūmai).“ Ji tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų aš suklaidinau save ir aš paklūstu [islame, kartu su Suleimanu <inline-comment brackets="round">Saliamonu</inline-comment>] Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.“
27:44

Vertimas: Rowwad vertimų centras