Sura 22 Al-Hadždž, ajat 26 – 33

1. وَإِذْ بَوَّأْنَا لِإِبْرَاهِيمَ مَكَانَ الْبَيْتِ أَنْ لَا تُشْرِكْ بِي شَيْئًا وَطَهِّرْ بَيْتِيَ لِلطَّائِفِينَ وَالْقَائِمِينَ وَالرُّكَّعِ السُّجُودِ

   Ir (atminkite), kai Mes parodėme Ibrahimui (Abraomui) (Neliečiamo) Namo (Kaabos Mekkoje) vietą, (sakydami): „Nepriskirk nieko (garbinime) Man, [La ilaha illallah <inline-comment brackets="round">niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas</inline-comment> - islamiškasis monoteizmas] ir apvalyk Mano Namą tiems, kurie eina ratais aplink jį, ir tiems, kurie stovi (maldoje) ir tiems, kurie lenkiasi (paklūsta nusižeminę ir paklusdami Allahui) ir suklumpa (maldoje).

   22:26

2. وَأَذِّنْ فِي النَّاسِ بِالْحَجِّ يَأْتُوكَ رِجَالًا وَعَلَىٰ كُلِّ ضَامِرٍ يَأْتِينَ مِنْ كُلِّ فَجٍّ عَمِيقٍ

   Ir skelbk žmonėms apie Hadžą (piligriminę kelionę). Jie ateis pas tave pėsčiomis ir ant kiekvieno lieso kupranugario, jie atvyks iš kiekvieno gilaus ir tolimo (plataus) kalno perėjos (atlikti Hadžą).

   22:27

3. لِيَشْهَدُوا مَنَافِعَ لَهُمْ وَيَذْكُرُوا اسْمَ اللَّهِ فِي أَيَّامٍ مَعْلُومَاتٍ عَلَىٰ مَا رَزَقَهُمْ مِنْ بَهِيمَةِ الْأَنْعَامِ ۖ فَكُلُوا مِنْهَا وَأَطْعِمُوا الْبَائِسَ الْفَقِيرَ

   Kad jie liudytų tai, kas yra naudinga jiems (t. y. atlygį už Hadžą Amžinybėje, ir taip pat tam tikrą žemišką naudą iš prekybos). Ir minėtų Allaho Vardą paskirtomis dienomis (t. y. 10, 11, 12 ir 13 Zul Hidža dienomis) virš galvijų, kuriuos Jis suteikė jiems (aukojimui), [skerdimo metu sakytų: <inline-comment brackets="round">Bismillah, Vallahu Akbar, Allahumma minka va ilaik</inline-comment>.] Tada valgytų iš to ir pamaitintų juo vargšus, išgyvenančius sunkumus.

   22:28

4. ثُمَّ لْيَقْضُوا تَفَثَهُمْ وَلْيُوفُوا نُذُورَهُمْ وَلْيَطَّوَّفُوا بِالْبَيْتِ الْعَتِيقِ

   Tada lai jie pabaigia savo paskirtas prievoles (Hadžo Manasik) ir atlieka savo priesaikas, ir eina ratu apie Senovinį Namą (Kaabą Mekkoje).

   22:29

5. ذَٰلِكَ وَمَنْ يُعَظِّمْ حُرُمَاتِ اللَّهِ فَهُوَ خَيْرٌ لَهُ عِنْدَ رَبِّهِ ۗ وَأُحِلَّتْ لَكُمُ الْأَنْعَامُ إِلَّا مَا يُتْلَىٰ عَلَيْكُمْ ۖ فَاجْتَنِبُوا الرِّجْسَ مِنَ الْأَوْثَانِ وَاجْتَنِبُوا قَوْلَ الزُّورِ

   Tai (Manasik – nustatytos Hadžo prievolės yra pareigos, kurias žmonės turi Allahui) ir kas gerbia neliečiamus Allaho dalykus, tada tai geriau jam prieš jo Viešpatį. Galvijai yra leistini jums, išskyrus tuos (kurie bus) paminėti jums (kaip išimtys). Taigi venkite stabų (garbinimo) bjaurasties ir venkite melo (klaidingų teiginių).

   22:30

6. حُنَفَاءَ لِلَّهِ غَيْرَ مُشْرِكِينَ بِهِ ۚ وَمَنْ يُشْرِكْ بِاللَّهِ فَكَأَنَّمَا خَرَّ مِنَ السَّمَاءِ فَتَخْطَفُهُ الطَّيْرُ أَوْ تَهْوِي بِهِ الرِّيحُ فِي مَكَانٍ سَحِيقٍ

   Hunafa Lillah (negarbinimas nieko kito, tik Allahą), nepriskyrimas partnerių (garbinime) Jam. Ir kas priskiria Allahui partnerius, tai lyg jis iškrito iš dangaus, ir paukščiai pastvėrė jį arba vėjas nusviedė jį į tolimą vietą.

   22:31

7. ذَٰلِكَ وَمَنْ يُعَظِّمْ شَعَائِرَ اللَّهِ فَإِنَّهَا مِنْ تَقْوَى الْقُلُوبِ

   Tai [kas buvo paminėta ankstesnėse eilutėse <inline-comment brackets="round">šios sūros 27, 28, 29, 30, 31 eilutėse</inline-comment> yra pareigos, kurias žmonės turi Allahui] ir kas gerbia Allaho Simbolius, tada tai iš tiesų iš širdies dievobaimingumo.

   22:32

8. لَكُمْ فِيهَا مَنَافِعُ إِلَىٰ أَجَلٍ مُسَمًّى ثُمَّ مَحِلُّهَا إِلَى الْبَيْتِ الْعَتِيقِ

   Juose (paaukotuose galvijuose) yra nauda jums nustatytam laikui, o po to jie atvedami aukojimui prie senovinio Namo (Haram – neliečiamos vietos Mekkoje).

   22:33

Vertimas: Rowwad vertimų centras