Sura 21 Al-Anbija, ajat 89 – 90

1. وَزَكَرِيَّا إِذْ نَادَىٰ رَبَّهُ رَبِّ لَا تَذَرْنِي فَرْدًا وَأَنْتَ خَيْرُ الْوَارِثِينَ

   Ir (Atminkite) Zakariją, kai jis šaukėsi savo Viešpačio: „Mano Viešpatie, nepalik manęs vienišo (bevaikio), nors Tu esi Geriausias iš paveldėtojų.“

   21:89

2. فَاسْتَجَبْنَا لَهُ وَوَهَبْنَا لَهُ يَحْيَىٰ وَأَصْلَحْنَا لَهُ زَوْجَهُ ۚ إِنَّهُمْ كَانُوا يُسَارِعُونَ فِي الْخَيْرَاتِ وَيَدْعُونَنَا رَغَبًا وَرَهَبًا ۖ وَكَانُوا لَنَا خَاشِعِينَ

   Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir Mes suteikėme jam Jahją (Joną) ir pagydėme jo žmoną (kad ji galėtų išnešioti vaiką) jam. Iš tiesų, jie skubėdavo daryti gerus darbus ir jie šaukdavosi Mūsų su viltimi ir baime ir jie nusižemindavo Mums.

   21:90

Vertimas: Rowwad vertimų centras