Sura 20 Ta-Ha, ajat 92 – 94

1. قَالَ يَا هَارُونُ مَا مَنَعَكَ إِذْ رَأَيْتَهُمْ ضَلُّوا

   [Mūsa <inline-comment brackets="round">Mozė</inline-comment>] tarė: „Harūnai (Aronai), kas sulaikė tave, kai matei juos nuklystančius,

   20:92

2. أَلَّا تَتَّبِعَنِ ۖ أَفَعَصَيْتَ أَمْرِي

   kad tu nesekei manimi (mano patarimu tau)? Ar tada tu nepaklusai mano nurodymui?

   20:93

3. قَالَ يَا ابْنَ أُمَّ لَا تَأْخُذْ بِلِحْيَتِي وَلَا بِرَأْسِي ۖ إِنِّي خَشِيتُ أَنْ تَقُولَ فَرَّقْتَ بَيْنَ بَنِي إِسْرَائِيلَ وَلَمْ تَرْقُبْ قَوْلِي

   Jis [Harūnas <inline-comment brackets="round">Aronas</inline-comment>] tarė: „Mano motinos sūnau, nepričiupk (manęs) nei už mano barzdos, nei mano galvos! Iš tiesų, aš baiminausi, kad tu nesakytum: „Tu sukėlei skilimą tarp Israelio (Izraelio) vaikų ir negerbei mano žodžio!

   20:94

Vertimas: Rowwad vertimų centras