Sura 19 Marjama, ajat 42 – 48
-
إِذْ قَالَ لِأَبِيهِ يَا أَبَتِ لِمَ تَعْبُدُ مَا لَا يَسْمَعُ وَلَا يُبْصِرُ وَلَا يُغْنِي عَنْكَ شَيْئًا
Kai jis sakė savo tėvui: „Mano tėve, kodėl tu garbini tai, kas negirdi, nemato ir negali tau niekuo padėti?
19:42 -
يَا أَبَتِ إِنِّي قَدْ جَاءَنِي مِنَ الْعِلْمِ مَا لَمْ يَأْتِكَ فَاتَّبِعْنِي أَهْدِكَ صِرَاطًا سَوِيًّا
Mano tėve, iš tiesų man atėjo žinojimas toks, kuris neatėjo tau.Taigi sek manimi, aš išvesiu tave į Tiesų Kelią.
19:43 -
يَا أَبَتِ لَا تَعْبُدِ الشَّيْطَانَ ۖ إِنَّ الشَّيْطَانَ كَانَ لِلرَّحْمَٰنِ عَصِيًّا
Mano tėve, negarbink Šaitan (Šėtono). Iš tiesų Šaitan (Šėtonas) buvo maištautojas priešais Maloningiausiąjį (Allahą).
19:44 -
يَا أَبَتِ إِنِّي أَخَافُ أَنْ يَمَسَّكَ عَذَابٌ مِنَ الرَّحْمَٰنِ فَتَكُونَ لِلشَّيْطَانِ وَلِيًّا
Mano tėve, iš tiesų aš baiminuosi, kad Maloningiausiojo (Allaho) kančia neapimtų tavęs, kad tu netaptum Šaitan (Šėtono) kompanjonu (Pragaro Liepsnose).“
19:45 -
قَالَ أَرَاغِبٌ أَنْتَ عَنْ آلِهَتِي يَا إِبْرَاهِيمُ ۖ لَئِنْ لَمْ تَنْتَهِ لَأَرْجُمَنَّكَ ۖ وَاهْجُرْنِي مَلِيًّا
Jis (tėvas) tarė: „Ar tu atmeti mano dievus, Ibrahimai (Abraomai)? Jei tu (šito) nesustosi, aš tikrai apmėtysiu tave akmenimis. Taigi pasitrauk nuo manęs saugiai (kol tavęs nenubaudžiau).“
19:46 -
قَالَ سَلَامٌ عَلَيْكَ ۖ سَأَسْتَغْفِرُ لَكَ رَبِّي ۖ إِنَّهُ كَانَ بِي حَفِيًّا
Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Taika tau! Prašysiu savo Viešapties Atleidimo tau. Iš tiesų, Jis yra man Maloningiausias.
19:47 -
وَأَعْتَزِلُكُمْ وَمَا تَدْعُونَ مِنْ دُونِ اللَّهِ وَأَدْعُو رَبِّي عَسَىٰ أَلَّا أَكُونَ بِدُعَاءِ رَبِّي شَقِيًّا
Ir nusigręšiu nuo tavęs ir tų, kurių tu šaukiesi šalia Allaho. Ir kreipsiuos į savo Viešpatį ir tikiuosi, kad nebūsiu nepalaimintas dėl savo kreipimosi į savo Viešpatį.“
19:48
Vertimas: Rowwad vertimų centras