Sura 19 Marjama, ajat 23 – 25

1. فَأَجَاءَهَا الْمَخَاضُ إِلَىٰ جِذْعِ النَّخْلَةِ قَالَتْ يَا لَيْتَنِي مِتُّ قَبْلَ هَٰذَا وَكُنْتُ نَسْيًا مَنْسِيًّا

   Ir gimdymo skausmai nuvedė ją prie datulių palmės kamieno. Ji tarė: „O kad aš būčiau mirus prieš tai, ir būčiau pamiršta ir nebematoma!“

   19:23

2. فَنَادَاهَا مِنْ تَحْتِهَا أَلَّا تَحْزَنِي قَدْ جَعَلَ رَبُّكِ تَحْتَكِ سَرِيًّا

   Tada [kūdikis Isa <inline-comment brackets="round">Jėzus</inline-comment> arba Džibrylis <inline-comment brackets="round">Gabrielius</inline-comment>] sušuko jai iš po jos, sakydamas: „Nesielvartauk, tavo Viešpats suteikė vandens srovę po tavimi.

   19:24

3. وَهُزِّي إِلَيْكِ بِجِذْعِ النَّخْلَةِ تُسَاقِطْ عَلَيْكِ رُطَبًا جَنِيًّا

   Ir pakratyk datulių palmės kamieną link savęs, tai leis šviežioms prinokusioms datulėms kristi ant tavęs.

   19:25

Vertimas: Rowwad vertimų centras