Sura 18 Al-Kahf, ajat 60 – 65

1. وَإِذْ قَالَ مُوسَىٰ لِفَتَاهُ لَا أَبْرَحُ حَتَّىٰ أَبْلُغَ مَجْمَعَ الْبَحْرَيْنِ أَوْ أَمْضِيَ حُقُبًا

   Ir (atmink), kai Mūsa (Mozė) sakė savo tarnui: „Aš nesiliausiu (keliavęs), kol pasieksiu dviejų jūrų susiliejimą arba (kol) praleisiu daugybę metų kelionėje.“

   18:60

2. فَلَمَّا بَلَغَا مَجْمَعَ بَيْنِهِمَا نَسِيَا حُوتَهُمَا فَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ سَرَبًا

   Tačiau kai jie pasiekė dviejų jūrų susiliejimą, jie pamiršo savo žuvis, ir jos išėjo per jūrą kaip per tunelį.

   18:61

3. فَلَمَّا جَاوَزَا قَالَ لِفَتَاهُ آتِنَا غَدَاءَنَا لَقَدْ لَقِينَا مِنْ سَفَرِنَا هَٰذَا نَصَبًا

   Taigi, kai jie toliau keliavo (už tos paskirtos vietos) Mūsa (Mozė) tarė savo tarnui: „Atnešk mums mūsų ryto maistą. Iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“

   18:62

4. قَالَ أَرَأَيْتَ إِذْ أَوَيْنَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ الْحُوتَ وَمَا أَنْسَانِيهُ إِلَّا الشَّيْطَانُ أَنْ أَذْكُرَهُ ۚ وَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ عَجَبًا

   Jis tarė: „Ar atsimeni, kai mes prisiglaudėme uoloje? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji nuplaukė į jūrą keistai (keistu keliu)!“

   18:63

5. قَالَ ذَٰلِكَ مَا كُنَّا نَبْغِ ۚ فَارْتَدَّا عَلَىٰ آثَارِهِمَا قَصَصًا

   [Mūsa <inline-comment brackets="round">Mozė</inline-comment>] sakė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.

   18:64

6. فَوَجَدَا عَبْدًا مِنْ عِبَادِنَا آتَيْنَاهُ رَحْمَةً مِنْ عِنْدِنَا وَعَلَّمْنَاهُ مِنْ لَدُنَّا عِلْمًا

   Tada jie rado vieną iš Mūsų vergų, kuriam Mes suteikėme Savo gailestingumą, ir kurį Mes išmokėme Mūsų žinojimo.

   18:65

Vertimas: Rowwad vertimų centras