Sura 18 Al-Kahf, ajat 18 – 22

1. وَتَحْسَبُهُمْ أَيْقَاظًا وَهُمْ رُقُودٌ ۚ وَنُقَلِّبُهُمْ ذَاتَ الْيَمِينِ وَذَاتَ الشِّمَالِ ۖ وَكَلْبُهُمْ بَاسِطٌ ذِرَاعَيْهِ بِالْوَصِيدِ ۚ لَوِ اطَّلَعْتَ عَلَيْهِمْ لَوَلَّيْتَ مِنْهُمْ فِرَارًا وَلَمُلِئْتَ مِنْهُمْ رُعْبًا

   Ir galėjote manyti juos esant pabudus, kai jie miegojo. Ir Mes pavertėme juos ant jų dešiniojo ir ant jų kairiojo šonų, ir jų šunį, tiesiantį savo dvi priekines letenas prie įėjimo [Urvo arba erdvės, šalia įėjimo į Urvą <inline-comment brackets="round">kaip vartų saugotoją</inline-comment>]. Jei būtum pažiūrėjęs į juos, tikrai būtum nusisukęs nuo jų bėgdamas, ir tikrai būtum kupinas baimės dėl jų.

   18:18

2. وَكَذَٰلِكَ بَعَثْنَاهُمْ لِيَتَسَاءَلُوا بَيْنَهُمْ ۚ قَالَ قَائِلٌ مِنْهُمْ كَمْ لَبِثْتُمْ ۖ قَالُوا لَبِثْنَا يَوْمًا أَوْ بَعْضَ يَوْمٍ ۚ قَالُوا رَبُّكُمْ أَعْلَمُ بِمَا لَبِثْتُمْ فَابْعَثُوا أَحَدَكُمْ بِوَرِقِكُمْ هَٰذِهِ إِلَى الْمَدِينَةِ فَلْيَنْظُرْ أَيُّهَا أَزْكَىٰ طَعَامًا فَلْيَأْتِكُمْ بِرِزْقٍ مِنْهُ وَلْيَتَلَطَّفْ وَلَا يُشْعِرَنَّ بِكُمْ أَحَدًا

   Panašiai, Mes pažadinom juos (iš jų ilgo gilaus miego), kad jie klausinėtų vienas kitą. Kalbėtojas iš jų tarpo sakė: „Kiek laiko jūs (čia) praleidote?“ Jie atsakė: „(Galbūt) mes praleidome dieną arba dalį dienos.“Jis tarė: „(Vienintelis) jūsų Viešpats geriausiai žino, kiek jūs (čia) prabuvote. Taigi siųskite vieną iš jūsų su šia sidabrine jūsų moneta į miestą ir lai jis išsiaiškina, koks maistas yra geras ir leistinas ir atneša dalį jo jums. Ir lai jis būna atsargus ir neleidžia jokiam žmogui sužinoti apie jus.

   18:19

3. إِنَّهُمْ إِنْ يَظْهَرُوا عَلَيْكُمْ يَرْجُمُوكُمْ أَوْ يُعِيدُوكُمْ فِي مِلَّتِهِمْ وَلَنْ تُفْلِحُوا إِذًا أَبَدًا

   Nes, jei jie sužinos apie jus, jie užmuš jus (mirtinai arba smurtaus arba jus sužalos) arba grąžins jus į savo religiją. Ir tokiu atveju jūs niekada nebūsite sėkmingi.“

   18:20

4. وَكَذَٰلِكَ أَعْثَرْنَا عَلَيْهِمْ لِيَعْلَمُوا أَنَّ وَعْدَ اللَّهِ حَقٌّ وَأَنَّ السَّاعَةَ لَا رَيْبَ فِيهَا إِذْ يَتَنَازَعُونَ بَيْنَهُمْ أَمْرَهُمْ ۖ فَقَالُوا ابْنُوا عَلَيْهِمْ بُنْيَانًا ۖ رَبُّهُمْ أَعْلَمُ بِهِمْ ۚ قَالَ الَّذِينَ غَلَبُوا عَلَىٰ أَمْرِهِمْ لَنَتَّخِذَنَّ عَلَيْهِمْ مَسْجِدًا

   Ir taip Mes padarėme jų istoriją žinomą (žmonėms), kad jie galėtų žinoti, jog Allaho Pažadas yra tiesa, ir kad negali būti jokios abejonės dėl Valandos. (Atmink) kai jie (miesto žmonės) ginčijosi tarp savęs apie jų istoriją, jie tarė: „Pastatykite pastatą virš jų, jų Viešpats žino geriausiai apie juos.“ (Tada) tie, kurie pasiekė savo tikslą tarė (greičiausiai netikintieji): „Mes tikrai pastatysime garbinimo vietą virš jų.“

   18:21

5. سَيَقُولُونَ ثَلَاثَةٌ رَابِعُهُمْ كَلْبُهُمْ وَيَقُولُونَ خَمْسَةٌ سَادِسُهُمْ كَلْبُهُمْ رَجْمًا بِالْغَيْبِ ۖ وَيَقُولُونَ سَبْعَةٌ وَثَامِنُهُمْ كَلْبُهُمْ ۚ قُلْ رَبِّي أَعْلَمُ بِعِدَّتِهِمْ مَا يَعْلَمُهُمْ إِلَّا قَلِيلٌ ۗ فَلَا تُمَارِ فِيهِمْ إِلَّا مِرَاءً ظَاهِرًا وَلَا تَسْتَفْتِ فِيهِمْ مِنْهُمْ أَحَدًا

   (Kai kurie) sako, kad jų buvo trys, o šuo buvo ketvirtas iš jų. O (kiti) sako, kad jų buvo penki, šuo buvo šeštas, - spėliojantys apie nematomą. (Dar kiti) sako, kad jų buvo septyni, o šuo buvo aštuntas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats geriausiai žino jų skaičių, niekas nežino to, tik keli.“ Taigi nesiginčykit (dėl jų skaičiaus), išskyrus su aiškiais įrodymais (kuriuos Mes apreiškėme jums). Ir nesitarkite su nė vienu iš jų (Rašto žmonėmis – judėjais ir krikščionimis) apie Urvo žmonių (istoriją).

   18:22

Vertimas: Rowwad vertimų centras