Sura 18 Al-Kahf, ajat 16 – 26

1. وَإِذِ اعْتَزَلْتُمُوهُمْ وَمَا يَعْبُدُونَ إِلَّا اللَّهَ فَأْوُوا إِلَى الْكَهْفِ يَنْشُرْ لَكُمْ رَبُّكُمْ مِنْ رَحْمَتِهِ وَيُهَيِّئْ لَكُمْ مِنْ أَمْرِكُمْ مِرْفَقًا

   (Jauni vyrai tarė vienas kitam): „Ir kai jūs pasitraukiate nuo jų ir to, ką jie garbina, išskyrus Allahą, tada ieškokite prieglobsčio Urve. Jūsų Viešpats atvers jums kelią iš Savo Gailestingumo ir palengvins jums jūsų reikalus (t. y. suteiks jums tai, ko jums reikia aprūpinimui, būstui).“

   18:16

2. وَتَرَى الشَّمْسَ إِذَا طَلَعَتْ تَزَاوَرُ عَنْ كَهْفِهِمْ ذَاتَ الْيَمِينِ وَإِذَا غَرَبَتْ تَقْرِضُهُمْ ذَاتَ الشِّمَالِ وَهُمْ فِي فَجْوَةٍ مِنْهُ ۚ ذَٰلِكَ مِنْ آيَاتِ اللَّهِ ۗ مَنْ يَهْدِ اللَّهُ فَهُوَ الْمُهْتَدِ ۖ وَمَنْ يُضْلِلْ فَلَنْ تَجِدَ لَهُ وَلِيًّا مُرْشِدًا

   Ir galėjote matyti saulę, kai ji pakilo, slenkančią į dešinę nuo jų Urvo, ir kai ji leidosi, besigręžiančią nuo jų į kairę, kai jie gulėjo Urvo vidury. Tai (vienas) iš Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų). Tas, kurį Allahas veda, yra teisingai vedamas, tačiau tam, kurį Jis paklaidina, nerasi jam jokio Vali (vedančio draugo), kad išvestų jį (į teisingą Kelią).

   18:17

3. وَتَحْسَبُهُمْ أَيْقَاظًا وَهُمْ رُقُودٌ ۚ وَنُقَلِّبُهُمْ ذَاتَ الْيَمِينِ وَذَاتَ الشِّمَالِ ۖ وَكَلْبُهُمْ بَاسِطٌ ذِرَاعَيْهِ بِالْوَصِيدِ ۚ لَوِ اطَّلَعْتَ عَلَيْهِمْ لَوَلَّيْتَ مِنْهُمْ فِرَارًا وَلَمُلِئْتَ مِنْهُمْ رُعْبًا

   Ir galėjote manyti juos esant pabudus, kai jie miegojo. Ir Mes pavertėme juos ant jų dešiniojo ir ant jų kairiojo šonų, ir jų šunį, tiesiantį savo dvi priekines letenas prie įėjimo [Urvo arba erdvės, šalia įėjimo į Urvą <inline-comment brackets="round">kaip vartų saugotoją</inline-comment>]. Jei būtum pažiūrėjęs į juos, tikrai būtum nusisukęs nuo jų bėgdamas, ir tikrai būtum kupinas baimės dėl jų.

   18:18

4. وَكَذَٰلِكَ بَعَثْنَاهُمْ لِيَتَسَاءَلُوا بَيْنَهُمْ ۚ قَالَ قَائِلٌ مِنْهُمْ كَمْ لَبِثْتُمْ ۖ قَالُوا لَبِثْنَا يَوْمًا أَوْ بَعْضَ يَوْمٍ ۚ قَالُوا رَبُّكُمْ أَعْلَمُ بِمَا لَبِثْتُمْ فَابْعَثُوا أَحَدَكُمْ بِوَرِقِكُمْ هَٰذِهِ إِلَى الْمَدِينَةِ فَلْيَنْظُرْ أَيُّهَا أَزْكَىٰ طَعَامًا فَلْيَأْتِكُمْ بِرِزْقٍ مِنْهُ وَلْيَتَلَطَّفْ وَلَا يُشْعِرَنَّ بِكُمْ أَحَدًا

   Panašiai, Mes pažadinom juos (iš jų ilgo gilaus miego), kad jie klausinėtų vienas kitą. Kalbėtojas iš jų tarpo sakė: „Kiek laiko jūs (čia) praleidote?“ Jie atsakė: „(Galbūt) mes praleidome dieną arba dalį dienos.“Jis tarė: „(Vienintelis) jūsų Viešpats geriausiai žino, kiek jūs (čia) prabuvote. Taigi siųskite vieną iš jūsų su šia sidabrine jūsų moneta į miestą ir lai jis išsiaiškina, koks maistas yra geras ir leistinas ir atneša dalį jo jums. Ir lai jis būna atsargus ir neleidžia jokiam žmogui sužinoti apie jus.

   18:19

5. إِنَّهُمْ إِنْ يَظْهَرُوا عَلَيْكُمْ يَرْجُمُوكُمْ أَوْ يُعِيدُوكُمْ فِي مِلَّتِهِمْ وَلَنْ تُفْلِحُوا إِذًا أَبَدًا

   Nes, jei jie sužinos apie jus, jie užmuš jus (mirtinai arba smurtaus arba jus sužalos) arba grąžins jus į savo religiją. Ir tokiu atveju jūs niekada nebūsite sėkmingi.“

   18:20

6. وَكَذَٰلِكَ أَعْثَرْنَا عَلَيْهِمْ لِيَعْلَمُوا أَنَّ وَعْدَ اللَّهِ حَقٌّ وَأَنَّ السَّاعَةَ لَا رَيْبَ فِيهَا إِذْ يَتَنَازَعُونَ بَيْنَهُمْ أَمْرَهُمْ ۖ فَقَالُوا ابْنُوا عَلَيْهِمْ بُنْيَانًا ۖ رَبُّهُمْ أَعْلَمُ بِهِمْ ۚ قَالَ الَّذِينَ غَلَبُوا عَلَىٰ أَمْرِهِمْ لَنَتَّخِذَنَّ عَلَيْهِمْ مَسْجِدًا

   Ir taip Mes padarėme jų istoriją žinomą (žmonėms), kad jie galėtų žinoti, jog Allaho Pažadas yra tiesa, ir kad negali būti jokios abejonės dėl Valandos. (Atmink) kai jie (miesto žmonės) ginčijosi tarp savęs apie jų istoriją, jie tarė: „Pastatykite pastatą virš jų, jų Viešpats žino geriausiai apie juos.“ (Tada) tie, kurie pasiekė savo tikslą tarė (greičiausiai netikintieji): „Mes tikrai pastatysime garbinimo vietą virš jų.“

   18:21

7. سَيَقُولُونَ ثَلَاثَةٌ رَابِعُهُمْ كَلْبُهُمْ وَيَقُولُونَ خَمْسَةٌ سَادِسُهُمْ كَلْبُهُمْ رَجْمًا بِالْغَيْبِ ۖ وَيَقُولُونَ سَبْعَةٌ وَثَامِنُهُمْ كَلْبُهُمْ ۚ قُلْ رَبِّي أَعْلَمُ بِعِدَّتِهِمْ مَا يَعْلَمُهُمْ إِلَّا قَلِيلٌ ۗ فَلَا تُمَارِ فِيهِمْ إِلَّا مِرَاءً ظَاهِرًا وَلَا تَسْتَفْتِ فِيهِمْ مِنْهُمْ أَحَدًا

   (Kai kurie) sako, kad jų buvo trys, o šuo buvo ketvirtas iš jų. O (kiti) sako, kad jų buvo penki, šuo buvo šeštas, - spėliojantys apie nematomą. (Dar kiti) sako, kad jų buvo septyni, o šuo buvo aštuntas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats geriausiai žino jų skaičių, niekas nežino to, tik keli.“ Taigi nesiginčykit (dėl jų skaičiaus), išskyrus su aiškiais įrodymais (kuriuos Mes apreiškėme jums). Ir nesitarkite su nė vienu iš jų (Rašto žmonėmis – judėjais ir krikščionimis) apie Urvo žmonių (istoriją).

   18:22

8. وَلَا تَقُولَنَّ لِشَيْءٍ إِنِّي فَاعِلٌ ذَٰلِكَ غَدًا

   Ir niekada nesakykite apie ką nors: „Aš padarysiu tai ir tai rytoj.“

   18:23

9. إِلَّا أَنْ يَشَاءَ اللَّهُ ۚ وَاذْكُرْ رَبَّكَ إِذَا نَسِيتَ وَقُلْ عَسَىٰ أَنْ يَهْدِيَنِ رَبِّي لِأَقْرَبَ مِنْ هَٰذَا رَشَدًا

   Išskyrus (kartu sakydami): „Jei Allahas panorės!“ Ir prisiminkite savo Viešpatį, kai pamirštate ir sakykite: „Gali būti, kad mano Viešpats veda mane link artimesnio tiesos kelio nei tai.“

   18:24

10. وَلَبِثُوا فِي كَهْفِهِمْ ثَلَاثَ مِائَةٍ سِنِينَ وَازْدَادُوا تِسْعًا

    Ir jie pasiliko savo Urve tris šimtus (saulės) metų, pridedant devynis (prie mėnulio metų).

    18:25

11. قُلِ اللَّهُ أَعْلَمُ بِمَا لَبِثُوا ۖ لَهُ غَيْبُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۖ أَبْصِرْ بِهِ وَأَسْمِعْ ۚ مَا لَهُمْ مِنْ دُونِهِ مِنْ وَلِيٍّ وَلَا يُشْرِكُ فِي حُكْمِهِ أَحَدًا

    Sakyk: „Allahas žino geriausiai, kiek ilgai jie pasiliko. Pas Jį yra (Žinios apie) dangų ir žemės Nematomą. Kaip aiškiai Jis mato ir girdi (viską)! Neturi jie jokio kito Vali (Padėjėjo, Reikalų tvarkytojo, Globėjo), išskyrus Jį, ir niekas nesidalina su Juo Jo Sprendime ir Jo Valdyme.“

    18:26

Vertimas: Rowwad vertimų centras