Sura 11 Hūd, ajat 74 – 76

1. فَلَمَّا ذَهَبَ عَنْ إِبْرَاهِيمَ الرَّوْعُ وَجَاءَتْهُ الْبُشْرَىٰ يُجَادِلُنَا فِي قَوْمِ لُوطٍ

   Tada, kai baimė paliko Ibrahimo (Abraomo) (mintis), ir jį pasiekė geros naujienos, jis pradėjo maldauti Mūsų (Mūsų pasiuntinių) dėl Lūto (Loto) žmonių.

   11:74

2. إِنَّ إِبْرَاهِيمَ لَحَلِيمٌ أَوَّاهٌ مُنِيبٌ

   Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo, be abejonės, pakantus, maldaudavo Allaho nuolankiai, ir buvo atgailaujantis (nuolat, vėl ir vėl, Allahui).

   11:75

3. يَا إِبْرَاهِيمُ أَعْرِضْ عَنْ هَٰذَا ۖ إِنَّهُ قَدْ جَاءَ أَمْرُ رَبِّكَ ۖ وَإِنَّهُمْ آتِيهِمْ عَذَابٌ غَيْرُ مَرْدُودٍ

   „Ibrahimai (Abraomai), palik tai. Iš tiesų, tavo Viešpaties Įsakymas buvo paskelbtas. Iš tiesų, ateis pas juos bausmė, kuri negali būti grąžinta.“

   11:76

Vertimas: Rowwad vertimų centras