Sura 10 Jūnus, ajat 11 – 12

1. وَلَوْ يُعَجِّلُ اللَّهُ لِلنَّاسِ الشَّرَّ اسْتِعْجَالَهُمْ بِالْخَيْرِ لَقُضِيَ إِلَيْهِمْ أَجَلُهُمْ ۖ فَنَذَرُ الَّذِينَ لَا يَرْجُونَ لِقَاءَنَا فِي طُغْيَانِهِمْ يَعْمَهُونَ

   Ir jei Allahas paskubintų žmonijai blogį (kurio jie prašosi sau ir savo vaikams, kai yra supykę), taip pat kaip Jis paskubina jiems gėrį (kurio jie maldauja), tai jie pražūtų. Taigi Mes paliekame tuos, kurie nesitiki savo susitikimo su Mumis jų nusidėjime, klajojančius aklai pasilinksminime.

   10:11

2. وَإِذَا مَسَّ الْإِنْسَانَ الضُّرُّ دَعَانَا لِجَنْبِهِ أَوْ قَاعِدًا أَوْ قَائِمًا فَلَمَّا كَشَفْنَا عَنْهُ ضُرَّهُ مَرَّ كَأَنْ لَمْ يَدْعُنَا إِلَىٰ ضُرٍّ مَسَّهُ ۚ كَذَٰلِكَ زُيِّنَ لِلْمُسْرِفِينَ مَا كَانُوا يَعْمَلُونَ

   Ir kai žmogų užklumpa bėda, jis šaukiasi Mūsų, gulėdamas ant savo šono ar sėdėdamas ar stovėdamas. Tačiau kai Mes pašaliname jo bėdą nuo jo, jis eina toliau taip, lyg niekada Mūsų nesišaukęs dėl jį užklupusios bėdos! Tokiu būdu tai atrodo teisinga Musrifūn tai, ką jie darydavo.

   10:12

Vertimas: Rowwad vertimų centras